Per pastaruosius kelerius metus Kauno senamiestis tapo gyvu pavyzdžiu, ką galima nuveikti, kai iniciatyvos imasi aktyvūs bendruomenės nariai, o ne laukiama, kad už juos gerovę sukurtų kas nors kitas, pavyzdžiui, valdžia. Dar ne taip seniai [...]

Doc. dr. Liudas Glemža Kauno senamiesčio paveldas pagal istorinę-architektūrinę reikšmę nusileidžia tik sostinei Vilniui ir yra antras Lietuvoje. Šiandieninės Lietuvos kontekste Kauno senamiesčio unikalumas yra senosios miestietiškos architektūros dominavimas (ne didikų ir bajorų). Nepaisant visai neseniai [...]

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikinoji sostinė Kaunas amžininkų memuaristikoje nestokoja vaizdingų epitetų, pavyzdžiui, „mažasis Paryžius“, „mažasis Briuselis“[1] , taip parodant išskirtinį, vakarietišką miesto statusą Rytų Europos regione. Dažnai pabrėžta, jog susipažinti su Vakarų Europos architektūros srovėmis [...]

Konkurencija tarp Vilniaus ir Kauno yra tapusi kasdienybe. Dauguma lengvai įvardytų konkurencijos sritis ir būdus, kurie atskleistų ne tik šviesiausias, bet ir tamsiausias mūsų kultūros puses. Konkurencija tarp sostinės ir laikinosios sostinės yra tik nuoroda į tuos pokyčius, kurie palaipsniui pakeitė mūsų savivoką. Retai susimąstome, kokiomis aplinkybėmis Rusijos imperijos provincijos miestas-tvirtovė virto laikinąja sostine, kuo svarbu Vilniaus kaip Lietuvos valstybės simbolio vaizdinys. Tenka prisiminti skaudžias šių miestų tarpukario transformacijas.

Nerimstant diskusijoms dėl apsauginės dambos statybų dešiniajame Neries krante Kaune, atmintyje iškyla 1947-ieji, kada toje pačioje vietoje buvo numatytas įrengti krovininis uostas. Laimei, tuometinei valdžiai užteko sveiko proto, jog tokioje istorinėje ir sakralinėje vietoje miesto darkyti nevalia. Kaip nutiks šiandien? Ar krantinė taps reprezentacine, miestiečių reikmėms skirta miesto erdve, ar atkirs miestą nuo upės?