Vienas Kauno simbolių – senamiesčio centre stovinti miesto rotušė, dažnai vadinama „baltąja gulbe“. Didingas pastatas alsuoja vėlyvojo baroko, klasicizmo ir gotikos dvasia, o pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi aukštas, išlakus, lyg gulbės kaklas grakštus bokštas .

Dviejų didžiųjų upių santakoje, ant kranto, stovi raudono mūro pilis. Kadaise čia virė gyvenimas – kuchmistrai ruošė ardžiausius patiekalus valdovo stalui, gardintus vandens keliu pirklių atgabentais prieskoniais, puodžiai gamino indus, kurių skeveldras kaip turtą šiandien renka istorijos nuotrupų ieškotojai, pilimi rūpinosi mūrininkai, kalviai ir šaltkalviai, dailidės ir staliai.

Kauno senamiestis  –  seniausioji Kauno miesto dalis. Įsikūręs į rytus nuo Nemuno ir Neries santakos, prie kurios yra Santakos parkas. Kauno senamiestyje yra daug gotikos, renesanso ir baroko stiliaus pastatų, ypač vakarinėje dalyje. Gausu istorijos, architektūros ir kultūros paminklų.

  Už Kauno senamiestį turime būti dėkingi svetimšaliams. Kauno senamiestis – vienas geriausiai ištirtų iš visų Lietuvos miestų. Senamiesčio išplanavimas, pastatų architektūra ir kiti radiniai rodo, jog Kaunas viduramžiais buvo vidutinio dydžio Šiaurės Europos miestas .

Nuo XVI a. galima atsekti Kauno gatvių pavadinimus. Dalies pagrindinių gatvių pavadinimai kito nežymiai, o dalis skersgatvių vardus keitė beveik neatpažįstamai. Pavyzdžiui, dabartinė „Vilniaus“ gatvė vadinta „Didžiąja“, „Ilgąja“, o nuo XVII a. ir „Didžiąja Vilniaus“ gatve, nes senajame Kaune buvo ir antroji Vilniaus gatvė (dabartinė „Nemuno“), vadinta „Mažąja Vilniaus“ arba „Antrąja Vilniaus“ gatve.