Konkurencija tarp Vilniaus ir Kauno yra tapusi kasdienybe. Dauguma lengvai įvardytų konkurencijos sritis ir būdus, kurie atskleistų ne tik šviesiausias, bet ir tamsiausias mūsų kultūros puses. Konkurencija tarp sostinės ir laikinosios sostinės yra tik nuoroda į tuos pokyčius, kurie palaipsniui pakeitė mūsų savivoką. Retai susimąstome, kokiomis aplinkybėmis Rusijos imperijos provincijos miestas-tvirtovė virto laikinąja sostine, kuo svarbu Vilniaus kaip Lietuvos valstybės simbolio vaizdinys. Tenka prisiminti skaudžias šių miestų tarpukario transformacijas.

Nerimstant diskusijoms dėl apsauginės dambos statybų dešiniajame Neries krante Kaune, atmintyje iškyla 1947-ieji, kada toje pačioje vietoje buvo numatytas įrengti krovininis uostas. Laimei, tuometinei valdžiai užteko sveiko proto, jog tokioje istorinėje ir sakralinėje vietoje miesto darkyti nevalia. Kaip nutiks šiandien? Ar krantinė taps reprezentacine, miestiečių reikmėms skirta miesto erdve, ar atkirs miestą nuo upės?

 

Kauno tarpukario architektūra gali tapti penktuoju Lietuvos objektu, įtrauktu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pirmoji pergalė šiame fronte buvo pasiekta šių metų balandį, kai unikaliai Kauno architektūrai buvo suteiktas Europos paveldo ženklas.Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno kvietimu Kauno miesto delegacija lankėsi Paryžiuje esančiame UNESCO Pasaulio paveldo centre.

Vilniaus g. tarsi pasakoja ne vieną istoriją. Kiekviena jų – asmeniška ir nepakartojama. Kelis dešimtmečius šalia Vilniaus g. gyvenantis fotomenininkas Romualdas Požerskis mano, kad Senamiesčio žmogų sunku iškraustyti į kitą vietą.

 

  

Mes, Edukacinių technologijų ir Edukologijos studijų programų pirmojo kurso magistrantai, drauge su profesore Palmira Jucevičiene bei asistente doktorante Gintare Valinevičiene, inicijavome projektą „Senamiestyje Kartu“, kurį atlikome neturėdami jokio biudžeto, tiesiog – kaip vieno studijuojamo modulio („Mokymasis žinių ir informacinėje visuomenėje“) užduotį. Vykdydami praktinio rezultato siekiančią užduotį mes turėjome pasitikrinti ir pritaikyti savo teorinėse studijose įgytas mokymosi visą gyvenimą ir edukacinių aplinkų aptikimo bei kūrimo žinias.

 

 

Doc. dr. Liudas Glemža

Kauno senamiesčio paveldas pagal istorinę-architektūrinę reikšmę nusileidžia tik sostinei Vilniui ir yra antras Lietuvoje. Šiandieninės Lietuvos kontekste Kauno senamiesčio unikalumas yra senosios miestietiškos architektūros dominavimas (ne didikų ir bajorų). Nepaisant visai neseniai Europos sąjungos paveldosaugos institucijų pripažinto 1918-1940 m.

 

Prof. dr. Loreta Ulvydienė (VU KHF)

Senamiestis europiniame mieste yra miesto gimties vieta ir išlieka miesto gimdytojas.
Tad jame glūdi esminis europietiškumas, kuris persiduoda kaip istorinė patirtis, laiduojanti miestiškų gyvenimo formų įvairovę. Europietiškumas sovietmečiu buvo sąmoningai sunaikintas, todėl jį būtina ugdyti.

 

Per pastaruosius kelerius metus Kauno senamiestis tapo gyvu pavyzdžiu, ką galima nuveikti, kai iniciatyvos imasi aktyvūs bendruomenės nariai, o ne laukiama, kad už juos gerovę sukurtų kas nors kitas, pavyzdžiui, valdžia.
Dar ne taip seniai senamiestis atrodė kaip savotiškas kaimas mieste, nes verslas ir kultūra merdėjo. Net gražiomis vasaros dienomis čia nebuvo gausu miestiečių, o juo labiau – turistų. Tačiau užteko nedidelei grupelei aktyvių verslininkų bei menininkų suvienyti pastangas, kartu mąstyti, ką galima drauge nuveikti, kuo galima vienas kitam pagelbėti, – ir rezultatas kaip ant delno.

 

 

 

Įspūdingas naktinis Kauno senamiestis Kęstučio Fedirkos akimis nepaliks abejingu

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kauno Senamiestis

 

 

Vienas Kauno simbolių – senamiesčio centre stovinti miesto rotušė, dažnai vadinama „baltąja gulbe“. Didingas pastatas alsuoja vėlyvojo baroko, klasicizmo ir gotikos dvasia, o pagrindiniame fasade į dangų stiebiasi aukštas, išlakus, lyg gulbės kaklas grakštus bokštas

.

Dviejų didžiųjų upių santakoje, ant kranto, stovi raudono mūro pilis. Kadaise čia virė gyvenimas – kuchmistrai ruošė ardžiausius patiekalus valdovo stalui, gardintus vandens keliu pirklių atgabentais prieskoniais, puodžiai gamino indus, kurių skeveldras kaip turtą šiandien renka istorijos nuotrupų ieškotojai, pilimi rūpinosi mūrininkai, kalviai ir šaltkalviai, dailidės ir staliai.

Kauno senamiestis  –  seniausioji Kauno miesto dalis. Įsikūręs į rytus nuo Nemuno ir Neries santakos, prie kurios yra Santakos parkas. Kauno senamiestyje yra daug gotikos, renesanso ir baroko stiliaus pastatų, ypač vakarinėje dalyje. Gausu istorijos, architektūros ir kultūros paminklų.

 

Už Kauno senamiestį turime būti dėkingi svetimšaliams. Kauno senamiestis – vienas geriausiai ištirtų iš visų Lietuvos miestų. Senamiesčio išplanavimas, pastatų architektūra ir kiti radiniai rodo, jog Kaunas viduramžiais buvo vidutinio dydžio Šiaurės Europos miestas

.

Nuo XVI a. galima atsekti Kauno gatvių pavadinimus. Dalies pagrindinių gatvių pavadinimai kito nežymiai, o dalis skersgatvių vardus keitė beveik neatpažįstamai. Pavyzdžiui, dabartinė „Vilniaus“ gatvė vadinta „Didžiąja“, „Ilgąja“, o nuo XVII a. ir „Didžiąja Vilniaus“ gatve, nes senajame Kaune buvo ir antroji Vilniaus gatvė (dabartinė „Nemuno“), vadinta „Mažąja Vilniaus“ arba „Antrąja Vilniaus“ gatve.